Rugsėjo 1-oji – tradicinė šventė, kurios mokiniai, mokytojai, tėvai visuomet laukia su jauduliu – šiek tiek nerimo, šiek tiek liūdesio, kad baigėsi atostogos, šiek tiek džiaugsmo, daug vilčių… Baltosios Vokės “Šilo” gimnazijoje džiaugsmo ir vilčių šiemet buvo daugiau negu įprastai – švęsdami Rugsėjo 1-ąją, šventėme ir gimnazijos inauguraciją: praeitų mokslo metų pabaigoje sėkmingai įveikę vidurinio ugdymo programos akreditaciją, tapome gimnazija.
Vidurinio ugdymo programą įgyvendinsime drauge su Elizos Ožeškovos gimnazija. Bendradarbiauti su kaimynais mums ne naujiena – abiejų mokyklų mokiniai ir mokytojai visuomet sutarė ir draugavo…
Šventei buvo sukurta gimnazijos atributika – nauja vėliava, himnas, emblema. Renginio metu skambėjo jaudinantys posmai, vilties ir dėkingumo žodžiai… Mūsų pasveikinti atvyko garbingi svečiai: Rūdninkų švenčiausios Trejybės bažnyčios parapijos klebonas Juozas Norkūnas (renginio metu jis iškilmingai pašventino gimnazijos vėliavą), Šalčininkų rajono mero pavaduotojas Andžej Andriuškevič, Baltosios Vokės seniūnijos atstovė Olga Versockaja, informacijos, kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Inesa Suchocka. Džiugu, kad pasveikinti mūsų atėjo ir mūsų kaimynai, draugai bei partneriai: Baltosios Vokės lopšelio-darželio vedėja Ina Ščerbo… Bet svarbiausia – tiek pasirengimas šventei, tiek pati šventė parodė, kas iš tiesų telpa į žodį – “gimnazija”…
Gimnazija – tai pirmiausia mūsų mokinukai. Miela buvo žiūrėti į pačius mažiausius, nedrąsiai deklamuojančius pirmuosius eilėraštukus, į vyriausius, drąsinamai spaudžiančius jų delniukus, į visus kitus – besišypsančius, išdykaujančius, vėl surimtėjančius… Šalia mokinių, žinoma, – mokytojai. Dar nepavargę, švelniu globojančiu žvilgsniu sekantys savo mokinius… Mokytojai šventei ruoštis pradėjo dar vasarą, net savo atostogų metu: gimnazijos direktorė Nijolė Balinskienė ir mokytoja Violeta Bukatka sukūrė gimnazijos vėliavos meninę koncepciją ir dizainą, pasirūpino, kad būtų pagaminta vėliava ir naujos emblemos, kurias šventės metu mokiniai prisegė vienas kitam. Mokytojos Aušra Indrišiūnienė ir Ona Balachnina sukūrė himną, rengė šventės scenarijų, repetavo su mokiniais… Gimnazija – ir tėvai, nekasdieniškai pasipuošę, su nerimu ir viltimi mokinukų eilėse sekantys savąjį – jiems vienintelį, nepakartojamą… Bet mums sąvoka “gimnazija” – dar platesnė: į ją telpa ir buvę mokiniai, kurie savo studijų ar gyvenimo patirtį mielai dovanoja savo mokyklai: šventę drauge su gimnaziste Agne Kavaliauskaite vedė buvęs mokinys, šiuo metu Lietuvos edukologijos universitete studijuojantis teatro pedagogiką, Kazimieras Kabakas, šventėje dalyvavo buvusi mokinė Justyna Kaziukonytė, Vilniaus kolegijos Kultūros vadybos studentė, dirbanti Baltosios Vokės Pramogų centre… Gražiausias šventės akimirkas profesionaliai įamžino taip pat buvę mokiniai: Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos fotografijos specialybės studentas Tautvilas Balinskis ir Orintas Balinskis… Rengiant šventę, dalyvavo ir tėvų atstovė Andželika Veder, Vaiko gerovės komisijos narė, drauge su vyru organizuojanti mokykloje Jaunųjų šaulių veiklą (šiemet kai kurie mūsų gimnazijos mokiniai vieną ar net du kartus atostogavo Šaulių organizuotose stovyklose)… Kai šventės vedėjai paklausė, kas sudaro gimnazijos bendruomenę, niekam nereikėjo daug galvoti: pasigirdo atsakymai – “mokiniai, mokytojai, tėvai, buvę mokiniai, miestelio bendruomenė…”. Taip, ir miestelio bendruomenė – seniūnija, Pramogų centras, lopšelis-darželis, Baltojoje Vokėje veikiančios įmonės bei organizacijos… Visi jie padėjo mums akreditacijos metu, nes jautė atsakomybę už vaikų ateitį – tai mūsų bendra ateitis… Ir visi mes – visa gimnazijos bendruomenė – ją kuriame ir kursime drauge…
Gimnazijos bendrystę išreiškė pagrindinis šventės akcentas – gimnazijos saulė, kuriai kiekviena klasė, taip pat ir mokytojai, tėvai, buvę mokiniai uždegė po vieną spindulį su savo pažadu… Mokiniai, žinoma, žadėjo gerai mokytis, gražiai elgtis, mokytojų pažadas tilpo į vieną sakinį: “būti arčiau kiekvieno vaiko”, tėvai įsipareigojo būti aktyvia bendruomenės dalimi – ne tik stebėtojais, bet ir ugdymo proceso organizatoriais, partneriais… Buvusių mokinių pažadas – dalintis savo patirtimi, padėti gimnazijai idėjomis, sumanymais, veikla…
Turbūt tai ir yra pagrindinė mažo miestelio mažos mokyklos – gimnazijos – vertybė – būti arti vieniems kitų… Kai ministerijos lygmeniu pradedama kalbėti apie tėvų, vietos bendruomenės įtraukimą į ugdymo veiklą, mes šypsomės: pas mus tai jau vyksta… Aišku, augti yra kur… Bet mes turime tai, kas mus visus augina: gimnazijos dvasią, “meilės, mokslo, kūrybos dvasią” (tai žodžiai ir naujojo gimnazijos himno, įspausti ir mūsų vėliavoje)… Būtent tvirtėjančios bendrystės palinkėjo visiems ir gimnazijos direktorė Nijolė Balinskienė savo šventinėje kalboje…
Taigi – mes, visa Baltosios Vokės “Šilo” gimnazijos bendruomenė, pažadame: augsime bendrystėje. Augsime kaip tas ąžuoliukas, kurį šventės metu pasodino mūsų abiturientai su pirmokais… Augsime, atsiremdami į gimtą šilo žemę, šakomis siekdami savo gražių svajonių… Tikime – po keleto metų prie gimnazijos sužaliuos ąžuolų alėja… Tvirtėjančių ne tik nuo gimtosios žemės syvų bei saulės šviesos, bet ir nuo mūsų bendrystės dvasios…
Mokytoja Aušra Indrišiūnienė